Poilsis ir miegas

Arkliai, gyvenantys laisvėje, daug laiko praleidžia ne tik maitindamiesi, bet ir ilsėdamiesi. Suaugę arkliai ilsisi tarp 7 ir 9 valandų per parą. Kumeliukams reikia daug daugiau miego nei suaugusiems žirgams. Daugiausia arkliai ilsisi stovėdami – 80% poilsio laiko. Ilgai gulėti gyvūnas negali – apsunkinamas širdies darbas, spaudžiami organai. Skirtingai nuo suaugusių individų, kumeliukai iki trijų mėnesių 70-80% laiko ilsisi atsigulę.

Arkliai, kaip ir dauguma žolėdžių, nemiega iš karto po daug. Vidutinis poilsio fazės laikas yra 20 minučių. Įdomu ir tai, kad arkliai giliai įminga tik atsigulę, tačiau sapnuoja (įeina į greitojo miego fazę) tik stovėdami. Ypatinga kojų anatomija leidžia leidžia „užfiksuoti“ kojų sąnarius ir kone visiškai atsipalaiduoti netgi stovint. Šitoks poilsio būdas labai patogus žolėdžiui gyvūnui: pajutus pavojų jis iš karto gali bėgti gelbėdamas savo gyvybę, o ne eikvoti brangų laiką bandydamas atsistoti.

Arklių miego laikas varijuoja nuo oro, paros meto, sezono ir to, kas vyksta aplink. Pavyzdžiui, arklidėje laikomi žirgai paprastai daugiausiai miega anksti ryte ir vakaro valandomis – tada, kai viskas nurimsta. Pastebėta, jog gyvūnų, gyvenančių laisvėje, miego laiką įtakoja ir maisto kiekis. Jei žolės nedaug, arkliai daugiau laiko praleis jos ieškodami ir maitindamiesi, nei ilsėdamiesi.

Karštu oru žirgai taipogi ilsisi ilgiau. Tokiu atveju jie ieškos pavėsio ir užuovėjos nuo vabzdžių.

Rinkdamiesi poilsio vietą, arkliai imasi atsargumo priemonių – laukuose, nors ir ieško užuovėjos, atsistoja nugara į vėją, iš karto pasisuka ten, pro kur būtų lengviausia pasprukti. Net ir arklidėse dauguma arklių ilsisi pasisukę snukiu į duris.

Arkliai, kaip bandos gyvūnai, geriausiai jaučiasi būdami kartu su kitais savo gentainiais. Paprastai keliems individams miegant, vienas atlieka sargo pareigas. Taip vis pasikeisdami pareigomis gali pailsėti visi bandos nariai. Arklidėse, atvirkščiai, jei žirgas nepratęs, jis jaus, kad yra vienas, tad miegos mažiau ir negiliai. Vis dėlto, žirgai, nuo mažens pripratę prie gyvenimo garde, jame jaučiasi patogiai.

Arklių poilsio zonos

Arkliai ilsisi tik pažįstamoje aplinkoje, kurioje gali jaustis saugūs.

Žirgo gardas privalo būti pakankamai didelis, kad jame gyvūnas galėtų pilnavertiškai ilsėtis. Tam nustatyti tinka paprasta formulė: (2 x Wh )², Wh – arklio aukštis ties gogu. Gardai, kuriuose laikoma po kelis arklius kartu, dažnai būna per maži, idant visi galėtų kartu miegoti. Pastebėta, kad tokiuose garduose aukštesnio hierarchinio rango gyvuliai miega daugiau(7,8% poilsio laiko), o žemesnio – daug mažiau(2,4%), nei jiems reikia.

Taipogi labai svarbu, kad pagrindas nebūtų šlapias, kietas ar slidus, nes kitaip žirgas vengs ilsėtis atsigulęs.

Todėl žirgams, visą laiką gyvenantiems lauke, būtų pravartu įrengti poilsio zoną, kuri būtų sausa ir užuovėjoje. Ji turėtų būti pakankamai erdvi bei kreikta pjuvenomis, o ne šiaudais, nes kitaip dominuojantys arkliai joje lieka ir ėsti. Tokiu atveju žemesnį rangą užimantys individai nedrįsta joje prigulti. Šią zoną taipogi galima suskirstyti pertvaromis, tai padės išvengti konfliktų ir kitų hierarchijos problemų.

Poilsiui svarbus ne tik gardo dydis, bet ir paviršius. Kaip buvo minėta auksčiau, žirgai mėgsta sausą ir minkštą kraiką. Ant kieto ir slidaus paviršiaus jiems bus sunku atsistoti. Kai kurios arklidės naudoja specialius čiužinukus ir kaučiuko kilimėlius. Vis dėlto, Šveicarijoje atliktas tyrimas nustatė, jog žirgai vengia gulėti ant čiužinių ir daug mieliau renkasi įprastą kraiką – pjuvenas ar šiaudus.