Maitinimasis ir šėrimas

Arklių maitinimosi įpročiai laisvėje ir žmogaus prieglobstyje – gan skirtingi. Taip yra todėl, kad žmogus apriboja natūralų arklio maitinimosi ritmą. Natūraliai arkliai kasdien nubėga 5-12 km ieškodami ėdesio, ir maitinasi visą dieną po truputį.

Ekvido skrandis mažas – jame gali tilpti tik maždaug puskibiris pašaro vienu metu – tad arkliai visą dieną praleidžia vaikščiodami ir ėsdami. Arklio maitinimosi laiką formuoja tam tikri faktoriai – tokie kaip maisto tipas ir galimybė jį gauti, maisto medžiagų poreikis ir valgymo įpročiai. Kai maisto trūksta (arba kai ganytis išleidžiama tik tam tikrą laiko tarpą), arkliai daugiau laiko praleidžia ėsdami. Daugumoje tyrimų teigiama, kad dažniausiai arkliai maitinasi nuo vėlyvos popietės iki sutemų. Kartais ėdama ir naktį, dažniau vasaros laiku. Įdomu ir tai, kad arkliai neturi sotumo jausmo, tad lengvai gali ir priaugti svorio, jei ganyklos žolė maistinga.

Arkliai rupšnoja žolę savo jautrių lūpų pagalba. Apuostydami ir apčiuopdami jie atskiria tinkamą pašarą – žoleles, grūdinių kultūrų varpas, skaniausią šieno dalį, o tai kas jiems nepatinka – palieka. Ekvidai dažnai nuėda ganyklą plotais – kartais net iki žemės, kai šalia žaliuoja net nepaliesti ploteliai. Žinoma, jų išrankumas priklauso nuo to, kiek žirgas išalkęs.

Ekvidų, kitaip negu porakanopių, skrandis turi tik vieną kamerą, ir maistas virškinamas skrandžio rūgšties pagalba. Ji išsiskiria visą laiką, bet kadangi natūraliai skrandis vis papildomas, seilės rūgštį kiek neutralizuoja. Per dieną laukinis arklys išskiria net iki 60 litrų seilių .
Jeigu trūksta seilių, rūgštis pradeda ėsti skrandžio sieneles. Visa bėda, jog arklys, skirtingai nei žmogus, seiles išskiria tik ką nors kramtydamas. Tad svarbu, kad jis turėtų galimybę kuo ilgiau kramtyti – šieną, žievę ir pan. Priekandžiavimas taipogi gali būti viena blogo virškinimo ir skrandžio rūgšties pertekliaus pasekmių – taip gyvūnas bando „pasigaminti“ daugiau seilių.
 Arkliai gali tapti nervingi ir jautrūs, jei tarp šėrimų yra per didelis laiko tarpas, ar jei šeriama nereguliariai.

Bandoje individai maitinasi remdamiesi hierarchija – aukštesnio rango individai ėda pirmieji. Jei maisto yra nedaug, žemiausio rango arkliai kartais nebegauna nieko. Tad rekomenduojama, jei negalima užtikrinti, kad maisto užteks visiems, arba šerti arklius atskirai, arba ganykloje išmėtyti pašarą skirtingose jos vietose.

 

Išsamiausia informacija apie žirgus vienoje vietoje