Žąslų rūšys

Žąslai padeda raiteliui komunikuoti su žirgu. Jų pagalba galima keisti greitį, kryptį, žingsnio platumą, bei valdyti visą priekinę žirgo kūno dalį.

Tinkamai parinkti žąslai padeda duoti tikslesnes komandas. Renkantis tinkamą inventorių reikia atsižvelgti į norimą rezultatą, treniruojamo arklio lygį, buvusius sužeidimus ir burnos jautrumą.

Žąslai gaminami iš skirtingų medžiagų, ir tai taipogi įtakoja jų pasirinkimą.

Nerūdyjantis plienas. Tai dažniausiai pasitaikanti žąslų medžiaga. Nerūdyjantis plienas yra beskonis ir ilgalaikis, bei neskatina seilių išsiskyrimo.
Argentanas (Vokiškas sidabras, 60% vario su nikelio ir cinko priemaišomis). Šis metalas yra saldaus skonio, kuris skatina kramtymą. Negalima naudoti žirgams, alergiškiems nikeliui.
Aureganas (85 proc. vario, 4 proc. silicio ir 11 proc. cinko). Šis lydinys buvo išrastas specialiai žąslams, tad jis turi žirgams patinkantį prieskonį bei skatina kramtymą.
Varis. Varis paprastai labiau atpalaiduoja žirgo snukį ir skatina kramtymą dėl savo skonio. Tai minkštas metalas, kuris greitai šyla nasruose, bet dėl tos pačios priežasties jis nėra ilgalaikis.
Geležis (sweet iron). Geležiniai žąslai turi prieskonį, kuris patinka kai kuriems arkliams. Vis dėlto jie rūdyja ir reikalauja specifinės priežiūros.
Guma ir plastikas. Guminiai žąslai būna minkšti ir lengvi arklio snukyje, švelnaus poveikio, kartais gaminami su prieskoniais. Tačiau jie greitai susidėvi, ypač jei žirgas mėgsta juos kramtyti.

Žaboklių tipai

Žąslai

Žąslai plačiai naudojami ir angliško, ir vesterno stiliaus jojikų. Tai paprasti žabokliai, susidedantys iš dalies arklio burnoje ir dviejų žiedų. Gali būti įvairaus dizaino. Naudojamas tiesioginis žandikaulio, liežuvio ir lūpų kampučių spaudimas.

Žiedų tipai

Su O formos žiedais. Tai dažniausiai sutinkama žaboklė, tinkama naudoti tiek pradedantiesiems raiteliams, tiek jauniems žirgams. Šie žąslai gan laisvai sukiojasi žirgo nasruose, suteikdami jam daugiau laisvės, bet tuo pat metu duodamos komandos nebus tokios tikslios. Daugiausiai poveikio koncentruojama į žirgo žandikaulį. Vis dėlto, kai kurie žirgai gali per daug užsižaisti ar perkišti liežuvį. Tarpas tarp žiedų, jei žąslų dydis blogai pritaikytas, gali gnybti žirgo lūpas. Kita problema – jei žąslai tempiami per stipriai, žiedai gali atsidurti žirgo burnoje. Kuo didesni žiedai, tuo mažesnė galimybė, jog tai įvyks.

Žąslai su D formos žiedais žirgo burnoje gulės daug stabiliau bei nesisukios, taip suteikdami jam daug mažiau laisvės. Dėl tos pačios priežasties jie yra kiek griežtesni. Dažnai naudojami lenktynėse ir konkūruose, kadangi yra saugesni ir duoda daugiau kontrolės raiteliui.

Žąslai su ūsais yra panašūs į žąslus su D formos žiedais, tačiau jie paskirsto poveikį dar plačiau žirgo snukyje, o jų poveikis dar stipresnis nei pastarųjų. Traukiant pavadį, veikiama priešinga nasrų pusė, ir tai gali būti naudinga apmokant žirgus tinkamai reaguoti į pavadžių spaudimą. Taipogi tinka žirgams, kurie suka galvą, norėdami išvengti tiesioginio pavadžių spaudimo, bei tiems, kurie pernelyg išsižioja.

Ovalo formos žiedai laikomi švelniausiu žąslų tipu. Tokio tipo žąslai yra stori, todėl jie mažiau spaudžia žandikaulį. Vis dėlto, kai kuriuos žirgus jų storumas gali nervinti ir užimti per daug vietos nasruose.

O formos žiedai

D formos žiedai

Žąslai su ūsais

Ovalo formos žiedai

Žąslų tipai

Vientisi žąslai išvis neturi jokio sujungimo. Jie yra švelnaus poveikio, kadangi tolygiai paskirsto spaudimą tarp liežuvio ir žandikaulio. Jie ne taip tiksliai veikia posūkiuose, todėl nenaudojami išjodinėjime, o labiau tinka pasijodinėjimams ir žirgams su jautria burna. Šie žąslai dažnai gaminami iš lanksčių medžiagų – gumos ar plastiko, kurių pagalba spaudimas gali būti paskirstytas dar tolygiau.

Žąslai su išlinkimu. Tai vientisi žąslai, su išlinkimu, leidžiančiu nuimti dalį spaudimo nuo liežuvio. Jie truputį griežtesni nei įprasti vienos dalies žąslai ir gali būti naudojami perauklėti žirgus, kurie išmoko permetinėti liežuvį.

Dviejų dalių žąslai yra vieni dažniausiai naudojamų žąslų tipų. Jie veikia sverto principu, sukeldami daugiau ar mažiau spaudimo vienoje nasrų pusėje. Vis dėlto, su tokiais žąslais gali atsirasti gnybiantis poveikis griežtai traukiant pavadžius. Sugnybiamas liežuvis bei žąslai gali imti remtis į gomurį. To pasekoje žirgas ima žiotis priešindamasis jų poveikiui.

Trijų dalių žąslai (French Link, žąslai su aštuoniuke) turi mažiau gnybiamojo poveikio, tuo pat metu leisdami raiteliui kontroliuoti abi nasrų puses atskirai. Spaudimas tokiuose žąsluose taipogi pasiskirsto tolygiau. Mažytė vidurinė žąslų dalis lygiai guli ant liežuvio, ji gali būti plokščia arba apvali. Nereiktų jos painioti su Bristolio žąslais, kurių vidurinė dalis padaryta taip, kad įsirėžtų į liežuvį. Šie žąslai yra griežtesni nei paprasti trijų dalių.

Besisukantys žąslai. Šie žąslai pasižymi metaliniais besisukančiais skrituliukais, kurie turėtų paskatinti žirgą žaisti žąslais ir juos kramtyti. Judindami liežuvį arkliai gali labiau atsipalaiduoti ir priimti žąslus. Žinoma, tai veikia ne visiems žirgams. Kai kurie tokio tipo žąslai gali gnybti liežuvį, tad juos reiktų patikrinti prieš perkant. Ne visada tokie žąslai leidžiami ir varžybose.

Vieliniai žąslai yra vieni iš griežčiausių, dažnai naudojami konkūre. Jų griežtumas priklauso nuo susukimo ir žąslų diametro. Paprastai tokių žąslų naudojimas neleidžiamas varžybose.

Vientisi žąslai

Žąslai su išlinkimu

Dviejų dalių žąslai

Trijų dalių žąslai

Besisukantys žąslai

Vieliniai žąslai

Laužtukai

Laužtukai – žabokliai, veikiantys ne spaudimo, o laužimo principu. Jie neturi lanksčios grandinės per vidurį, o tik išlinkimą, skirtą tam, kad žirgo liežuvis galėtų laisviau judėti. Kombinuojami su žąslais – vienas pavadys žąslams, o kitas tenka laužtukams. Laužtukai ant apatinio žirgo žandikaulio turi gulėti maždaug 3-4 cm žemiau negu žąslai. Grandinėlė segama prie viršutinių laužtukų svirtelių žiedų. Ji reikalinga tam, kad raiteliui patraukus pavadį laužtukai neprarastų savo taisyklingos padėties žirgo nasruose. Laužtukai susideda iš burninės dalies, grandinėlės ir strypelių, prie kurių tvirtinami pavadžiai. Laužtukai veikia ne tik arklio apatinį žandikaulį, bet įvairias galvos vietas. Burninė dalis spaudžia žandikaulį, liežuvį ir viršutinę gomurio sienelę, strypeliai tempia pakaušinį dirželį, o grandinėlė spaudžia smakrą – laužtukai veikia greičiau kaip svertas. Grandinėlės laisvumas gali būti reguliuojamas. Ši priemonė yra griežtesnė už žąslus ir turėtų būti naudojama tik profesionalių raitelių. Naudojant šią žabojimo priemonę reikia mažesnio pavadžių kontakto ir švelnios rankos.

Laužtukų griežtumas priklauso nuo svirtelių ilgio (kuo ilgesnės, tuo jie griežtesni) bei grandinėlės laisvumo.

Pelhamo laužtukai (piliama) – visiškai kitokia žąslų ir laužtukų kombinacija, kurios veikimą būtų galima apibūdinti kaip „laužtukinių žąslų“. Čia laužtukai ir žąslai yra sujungti į vieną sistemą ir veikia kartu. Galima naudoti dvigubus arba paprastus pavadžius, tačiau bet kuriuo atveju, šie žabokliai turės laužiamąjį efektą.

Kimberwick – laužtukų ir žąslų hibridas. Šiek tiek švelnesnė priemonė už laužtukus. Vietoje strypelio montuojamas D formos žąslų žiedas, į kurį veriami vieni pavadžiai, po smakru eina grandinėlė. Veikimo principas panašus į laužtukų, tik poveikis švelnesnis. Draudžiamas kai kuriose varžybose(pavyzdžiui, išjodinėjimo).

Gag bit – žąslai, panašūs į laužtukus, bet be smakro grandinėlės. Gali būti naudojami permokinamiems žirgams, ar per stipriai traukiantiems žirgams. Vienas pavadys tvirtinasi prie paprastų žąslų, o kitas eina per žąslų žiedą iki pakaušio. Kartais naudojamas tik vienas pavadys. Veikimo principas: žąslai veikia žirgo apatinį žandikaulį, o antrasis pavadys – viršugalvį, taip neleisdamas arkliui pernelyg kelti galvos, tuo pat metu keldamas žąslus. Šie žabokliai dažnai naudojami greičio reikalaujančioje sporto šakose – polo ir krose, kur būtina palaikyti kontrolę greituose manevruose.