Žirgų vertinimas ir parodos

Egzistuoja dvi skirtingos tokio tipo žirgų varžybos-parodos: kai vertinamas žirgas, jo tinkamumas veislei, ir kai vertinamas pats pasirodymas. Abu šie renginių tipai turi pakankamai bendrų niuansų, todėl bus pateikiami greta.

Žirgų vertinimas

Žirgų vertinimas – tai tam tikras renginys, kurio metu žirgai vertinami pagal eksterjerą ir tinkamumą veislei. Dažnai jie įgauna varžybų formą, kur laimėtojas apdovanojamas piniginiu prizu. Arklių vertinimai vyksta beveik kiekvienai veislei, ir yra skirstomi į klases pagal veislę, amžių ir lytį. Šios žirginio sporto šakos populiarumas, taisyklių niuansiai varijuoja skirtingai kiekvienoje šalyje. Vis dėlto, visi žirgai, žengsiantys į areną, turi būti tvarkingi, drausmingi ir sveiki. Nuo veislės skiriasi ir žirgo paruošimo variantai. Taipogi, skirtingai nei parodose, čia arenoje arklius liesti leidžiama, jei reikia pastatyti į tinkamą poziciją ar pakelti kanop

Sportinių žirgų klasėse pirmiausia vertinama pagal sveikatą, potencialius gebėjimus bei judesio kokybę. Žirgų karčiai ir uodegos dažnai pinami taip, kaip ir varžybose(į kuodelius). Naudojamas angliško stiliaus apynasris. Žirgas, aišku, privalo būti švarus, tačiau ne per daug apkirptas šou stiliumi (kojų šepetėlių, ausų, prusnų kirpimas), o blizgikliai ir aliejai draudžiami. Žirgo vedlys apsirengia švariai, bet paprastai – dažnai su polo marškinėliais ir chaki spalvos kelnėmis.
Žirgas pastatomas „atvira“ stovėsena – kojos ne lygiagrečiai, bet taip, kad visos keturios matytųsi iš vienos pusės. Kaklas ir galva laikomi natūralioje pozicijoje. Šiose klasėse dažnai žirgai vedami trikampe trajektorija, kad būtų matomi judesyje iš visų pusių.

Darbinėse klasėse (Quarter, Apalūzai, Paintai) JAV žirgai labiau vertinami iš stovimos pozicijos, nors jų judesys taipogi turi įtakos vertinimui. Paprastai prašoma eiti ir bėgti riščia tiesia linija – link ir tolyn nuo teisėjo – o tada sustoti. Žirgas turi stovėti lygiagrečiai ant visų keturių kojų. Galva laikoma natūralioje pozicijoje, nei per aukštai, nei per žemai.
Daugumoje varžybų karčiai būna nutrumpinami ir surišti į kuodelius ar kasytes. Leidžiamas apkirpimas, kanopų tepalas ir kailio blizgiklis, bet tik ne aliejai. Vedantysis privalo dėvėti vesterniško stiliaus rūbus, o žirgo apynasris paprastai būna odinis su sidabriniais papuošimais.

Eidininkų klasėse (angl. gaited classes) rodomi žirgai, pasižymintys tam tikra eisena, paprastai – Misūrio fokstroteriai, Tenesio žirgai, Amerikiečių jojamieji, Haknio arkliai, Morganai. Paprastai tokia tvarka rodoma ir dauguma ponių veislių. Žirgai paprašomi bėgti risčia arba tai veislei būdingu aliūru, o paskui pastatomi į parodinę stovėseną. Ši ir vėl truputį skiriasi nuo kitų: žirgas stovi tolygiai ant keturių kojų, tačiau galines kojas ištiesęs kiek toliau nei įprasta. Kaklas ir galva laikoma aukštai. Kadangi tokia stovėsena gali „paslėpti“ kai kurias kojų ydas, labai rimtai vertinamas ir judesys.
Žirgai paprastai rodomi su laužtukais arba labai plonu, juodos odos kantaru. Dažnai į karčius įpynamas ir kaspinas, prisegamos netikros uodegos. Leidžiamos visos žirgų „grožio“ priemonės – blizgesiai, aliejai, kanopų tepalai, tinkamas kirpimas. Vedliai paprastai dėvi kostiumą(tokį, kuris nevaržytų judesių ir būtų lengvai valomas) arba tam tikrą angliško jojimo atmainos kostiumą(angl. saddle seat).

Arabų klasėse rodomi arabų ir arabiškos kilmės žirgai. Kai kurios miniatiūrinių arklių veislės taipogi demonstruojamos šiose klasėse. Parodinė stovėsena – žirgas stovi ant visų keturių kojų, tik viena galinė atitraukta vos toliau. Tai padeda paryškinti uodegą ir gogą. Galva laikoma ištiesta, iškelta aukštai. Žirgai demonstruojami su labai plonais kantarais, kartais su arabiškais papuošimais, idant išryškinti charakteringą galvą. Žirgai paruošiami panašiai kaip ir eidininkų klasėse, tik uodegos ir karčiai paliekami natūralūs ir ilgi, iškerpama tik už ausų, kur eina apynasrio dirželis.

Sunkiųjų arklių klasėse žirgų paruošimas varijuoja kiek labiau. Stovėsena – ant visų keturių kojų, kartais galinės kojos atitrauktos. Karčiai dažnai supinami, pridedamas kaspinas, uodegos surišamos į mazgą. Suaugę žirgai demonstruojami su kamanomis, jauni – su kantaru.

Žirgų paroda

Šitokie pasirodymai(angl. halter showmanship) ypač populiarūs JAV. Pasirodymo metu vedlys veda žirgą tam tikra trajektorija aikštelėje. Pats žirgas ar jo sudėjimas nevertinami – greičiau vertinama tai, kaip sugebama parodyti žirgo gerąsias savybes, kaip jis paruoštas, ir ar tiksliai klauso komandų.

Šitokie pasirodymai prasidėjo nuo jaunuolių apmokymų ir konkursų, rodant kaip teisingai vesti ir prižiūrėti žirgus. Vėliau parodos išsirutuliavo į atskirus renginius, net su aukščiausio lygio standartais.

Paruošimas

Žirgas pradedamas varžyboms ruošti jau prieš kelis mėnesius; jis šeriamas geru maistu, kad žvilgėtų kailis, palaikoma ir gerinama kanopų forma ir tinkamas ilgis, žirgas treniruojamas, kad palaikyti tinkamą raumenų tonusą.
Dieną prieš varžybas žirgas išmaudomas, pagal varžybų standartus pakerpami karčiai ir sutvarkomos kanopos. Dažnai vartojamos ir įvairios grožio priemonės, kondicionieriai, siekant pagerinti išvaizdą. Priklausomai nuo veislės, dažnai nukerpami šepetėliai ant kojų, nutrumpinami plaukai po smakru, ausyse, apskutami ties akimis ir prusnomis. Patrumpinami ir karčiai už ausų, ten, kur eina apynasrio dirželis.
Svarbu žinoti ir naujausias parodų madas bei taisykles – kiekviena asociacija, rengianti varžybas, jas gali turėti skirtingas. Priklausomai nuo stiliaus ir arklio veislės, karčiai gali būti supinti, surišti į kuodelius arba palikti laisvi. Uodegos taipogi – supintos, arba laisvos, iššukuotos, svarbiausia – ilgos. Kai kur leidžiama netgi „priauginti“ netikrų plaukų, idant uodega atrodytų storesnė.
Prieš išeinant į areną, žirgas privalo būti idealiai tvarkingas. Tam pasiekti naudojamos įvairios priemonės: kanopų tepalai, kailį blizginantys kondicionieriai, ir aliejai, paryškinantys akis bei prusnas.
Taipogi ir amunicija priklauso nuo varžybų stiliaus – ji turi būti angliška arba vesterniška. Vesternišką amuniciją paprastai sudaro apynasris, žirgas vedamas už odinio kordo. Kai kuriose varžybose leidžiama naudoti ir grandinėlę po smakru, siekiant didesnės kontrolės ar steką. Žirgas, dalyvaujantis medžioklinėse (angl. hunter) klasėse, dėvi angliško stiliaus kamanas, vedamas už pavadžių ar kordo. Žirgai, rodomi po balnu, priklausomai nuo veislės, gali dėvėti ir kitokias kamanas.
Žirgas privalo būti paklusnus, tuoj pat vykdyti duotas komandas, bėgti ar sustoti paprašius. Taipogi jis turi mokėti parodinę stovėseną: stovėti tolygiai paskirsčius svorį ant visų keturių kojų, laikyti galvą ir kaklą iškėlus, išstovėti nejudant ilgą laiką.
Tvarkingai turi atrodyti ir arklį vedantis asmuo. Vesterniško stiliaus klasėse jis turi dėvėti kelnes, marškinius su kaklaraiščiu ar juostele ir tvarkingus batus. Kai kur reikalaujama ir skrybėlė. Angliško stiliaus klasėse vedlys gali vilkėti tvarkinga jojimo apranga arba dalykinį kostiumą– juodas kelnes su marškiniais.

Varžybos

Nors taisyklės dažnai varijuoja priklausomai nuo organizacijų ir varžybų tipų, visos jos turi nemažai bendra.
Bėgimo trajektorija paprastai paskelbiama kuris laikas prieš varžybas. Vedliai ir raiteliai turi ją įsiminti, negalima nešiotis lapelio ar kam nors nurodyti, kaip bėgti. Paprastai arkliai į ringą įvedami žingine. Kai kuriose varžybose, kartais priklausomai ir nuo veislės, pirma subėgamas maršrutas ir tada visi žirgai išsirikiuoja vienoje aikštės pusėje, o kai kada ir atvirkščiai.
Maršrutai, trajektorijos paprastai būna gan paprastos: vedantysis įveda žirgą į aikštelę risčia ar žingsniu, pasisuka kartą ar du, sustoja tam tikrose vietose ir atsitraukia atgal. Vis dėlto, visos bėgimo linijos turi būti tiesios, o posūkiai tvarkingai atlikti.
 Žirgo vedliui draudžiama liesti žirgą pasirodymo metu. Tarp žirgo ir vedančiojo turi būti harmonija, nė vienas neturi atsilikti ar veržtis į priekį, žirgas privalo klausyti komandų. Vedlys turi atrodyti savimi pasitikintis ir nepaniuręs.
Paskui vedantysis pastato žirgą į parodinę stovėseną, juos apžiūri teisėjas. Vis dėlto, jis nevertina žirgo sudėjimo, greičiau jo švarumą, paruošimą ir stilių. Vedlys turi netrukdyti teisėjui ir pasitraukti į kitą arklio pusę, bet šis net tokiu atveju neturi krustelti. Yra dvi sistemos, kaip vedliui judėti aplink žirgą: pusinė ir ketvirtinė. Paprastsenė jų, pusinė, nurodo, kad vedantysis visą laiką turi būti kitoje žirgo pusėje nei teisėjas. Ketvirčių sistema kiek sudėtingesnė: vedlys stovi kitoje žirgo pusėje, kai teisėjas apžiūri žirgo priekį, bet kai jis nusuka žvilgsnį į galinę kūno dalį, vedlys grįžta į tą pačią pusę. Taip jam lengviau stebėti teisėją.
Teisėjas gali paprašyti pakelti žirgo kojas, parodyti dantis, sąkandą. Kai kuriose varžybose paklausiama ir apie arklio kūno dalis, priežiūrą, gyvulio veilę ir amžių ir t. t. Vedlys privalo teisingai atsakyti į klausimą mandagiu, savimi pasitikinčiu tonu.
Arklių parodos nugalėtojas išrenkamas pagal formulę, kuri dažnai skiriasi, bet paprastai taškai, skiriami už žirgo išvaizdą sudaro 40%, o pasirodymas 60%.